Darbo rinkos ateities perspektyvos DI, automatizacijos ir robotizacijos amžiuje
Artūras Kryžanovskij
2022 metų lapkričio 30 dieną šiandien jau „household name’u“ tapusi įmonė „OpenAI“ pristatė visiems puikiai pažįstamą „ChatGPT“. Tikriausiai, jeigu šiandien pabandytume naudotis tuo metu išleistu modeliu, mums atrodytų, kad dirbame su kvailu klausimų-atsakymų generatoriumi. Šiandieniniai modeliai smarkiai pažengė ne tik teksto generavimo srityje, bet ir daugybėje kitų – loginio mąstymo, kodo rašymo, matematinių problemų sprendimo, analizės ruošimo, kūrybinio darbo atlikimo srityse.
Ypatingai spartus progresas šiose srityse, pritraukė milžiniškas kapitalo investicijas. Projektas „Stargate“ iki 2029 metų yra pasiruošęs sutelkti net 500 milijardų dolerių (taip, milijardų su „m“), kurie bus panaudoti duomenų centrų statybai, dirbtinio intelekto modelių apmokymui bei kitiems reikalingiems kaštams dengti. Europos Sąjunga yra pasiryžusi DI vystymui skirti apie 200 milijardų eurų, o Saudo Arabija – dar apie 100 milijardų dolerių.
Nors kalbos apie dirbtinį intelektą prasidėjo dar 1950-aisiais, kai Alan’as Turing’as pirmą kartą iškėlė klausimą „Ar mašinos gali galvoti?“, realią ekonominę ir visuomeninę reikšmę DI įgijo tik po 2022 metų. Šiandien jau akivaizdu, kad dirbtinis intelektas neišvengiamai paveiks daugelį visuomeninio gyvenimo sričių, tačiau šiame tekste išsamiau panagrinėsime, kokie pokyčiai laukia būtent darbo rinkos, kokios tendencijos jau pastebimos ir kokios perspektyvos numatomos ateičiai.
Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė „Ateities darbų ataskaitą“ (The Future of Jobs Report), kurioje buvo detaliai išnagrinėtos darbo rinkos perspektyvos artimiausiems metams. Siekiant tiksliau prognozuoti darbo rinkos pokyčius, tyrėjai apklausė 1000 darbdavių iš viso pasaulio, atstovaujančių net 14 milijonų darbuotojų iš 22 pramonės šakų ir 55 šalių.
Ataskaitoje išskiriami pagrindiniai veiksniai, kurie darbdavių nuomone labiausiai paveiks ateities darbo rinką. Tai yra itin sparti technologijų pažanga (ypač dirbtinio intelekto ir automatizacijos srityse), ekonominis nestabilumas (infliacija bei sulėtėjęs ekonomikos augimas), demografiniai pokyčiai (turtingų šalių visuomenių senėjimas ir didelis jaunimo kiekis besivystančiose valstybėse) bei pasaulinis tikslas pereiti prie žaliosios, ekologinės ekonomikos.
Remiantis tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2025–2030 metų laikotarpiu pasikeis net 22% dabar egzistuojančių darbų. Ataskaita rodo, jog per šį laikotarpį bus sukurta apie 170 milijonų naujų darbo vietų, o apie 92 milijonai esamų darbo vietų bus pakeistos arba išnyks. Galutinis rezultatas – apie 78 milijonų darbo vietų prieaugis. Nors DI ir automatizacija neišvengiamai panaikins nemažai šiandieninių profesijų, tyrimas optimistiškai teigia, kad šias netektis su kaupu kompensuos naujai atsiveriančios galimybės.
Tyrimas akcentuoja reikšmingus darbuotojų įgūdžių pokyčius, kurie bus būtini ateities darbo rinkoje. Pagrindinės įgūdžių sritys, kurių paklausa turėtų stipriai išaugti, yra dirbtinio intelekto ir didelių duomenų (big data) analizė, kibernetinės saugos žinios, bendras technologinis raštingumas bei vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai (soft skills). Pastariesiems tyrimas priskiria kūrybinį mąstymą, lankstumą, atsparumą stresui ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie naujų, kintančių situacijų.
Ataskaitoje įvardijamos kelios konkrečios profesijos, kurių poreikis, tikėtina, stipriai didės artimiausiu metu. Tai – dirbtinio intelekto specialistai, atsinaujinančios energijos inžinieriai, slaugos ir sveikatos priežiūros specialistai. Tuo tarpu administravimo, sekretoriavimo ir gamyklų darbuotojų paklausa, remiantis tyrimu, turėtų mažėti.
Nepaisant to, kad Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita yra gana išsami ir plati, jos išvados apie ateities darbo rinką yra paremtos dabartiniais duomenimis ir paskutiniojo dešimtmečio technologinės raidos tendencijomis. Tačiau, kaip jau matėme 2022 metais, atsiradus „ChatGPT“, technologijų vystymosi tempas gali ženkliai paspartėti ir tapti sunkiai prognozuojamas. Kai kurios DI įmonės, tokios kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“, tikisi žmogaus lygio dirbtinį intelektą sukurti jau iki 2027 metų. Tai reikštų, kad sistema gebėtų atlikti visas funkcijas, kurias šiandien atlieka žmogus, ir galėtų pakeisti darbuotojus beveik visose skaitmenizuotose veiklose. Toks pokytis turėtų dar didesnį poveikį darbo rinkos struktūrai ir visuomenei.
Kalbant apie ateities perspektyvas ir tolimesnę technologijų plėtrą dirbtinio intelekto srityje, naudinga atsižvelgti į tai, kokiose srityse DI jau dabar yra dažniausiai taikomas. Anksčiau minėta viena didesnių DI vystančių įmonių, „Anthropic“, paskelbė savo tyrimą – „Anthropic ekonominį indeksą“ (Anthropic Economic Index). Šiame tyrime, analizuojant milijonus nuasmenintų pokalbių su DI asistentu „Claude“, buvo mėginta išsiaiškinti pagrindines DI naudojimo tendencijas ir paskirtis.
Tyrimo rezultatai rodo, jog šiuo metu dauguma žmonių DI naudoja labiau kaip pagalbinį įrankį, o ne kaip pilnavertį savo darbų pakaitalą. Dažniausiai DI yra pasitelkiamas faktų tikrinimui, korektūrai, pirminių tekstų, juodraščių kūrimui ar mokymosi procese. Tik apie 4% vartotojų DI naudoja daugiau nei 75% savo darbo užduočių atlikti, tuo tarpu apie 36% apklaustųjų DI naudoja maždaug ketvirtadaliui savo veiklos. Kol kas akivaizdu, kad dirbtinis intelektas pilnai darbo neautomatizuoja, tačiau leidžia tam tikras specifines užduotis atlikti greičiau ir efektyviau.
Didžioji dalis „Claude“ asistento užklausų atkeliauja iš programuotojų ir technologijų sektoriaus specialistų. Antroji pagal dydį užklausų kategorija – medijos, rašymo bei turinio kūrimo sritys. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, jog kol kas skambios antraštės apie masinį darbo vietų praradimą dėl DI neatitinka realybės, tačiau būtina nepamiršti, kad technologijų raida yra itin sparti, todėl šias tendencijas reikia nuolat stebėti.
Ateities perspektyvas ir technologijų vystymosi kryptį dirbtinio intelekto srityje galima vertinti įvairiai. Skirtingi tyrimai pateikia ir ganėtinai skirtingas prognozes. Pavyzdžiui, tyrime „In the Shadow of Smith's Invisible Hand“ teigiama, kad net ir santykinai nedidelis tolimesnis DI vystymasis iki 2050 metų gali vienam gyventojui tenkančių darbo vietų skaičių sumažinti net 26%.
Autoriai pažymi, kad tolesnė dirbtinio intelekto plėtra gali privesti prie situacijos, kai naujų darbo vietų kūrimo rodikliai turėtų augti dešimtis kartų, lyginant su istorinėmis normomis, tam, kad būtų išlaikytas ekonominis stabilumas. Pasak tyrimo, toks spartus darbo vietų kūrimas būtų ypač sudėtingai pasiekiamas. Taigi, nors kai kurios prognozės, tokios kaip Pasaulio ekonomikos forumo, atrodo gana optimistiškai, svarbu nepamiršti ir alternatyvių scenarijų. Jeigu dirbtinio intelekto plėtra viršys visuomenės gebėjimą kurti naujas darbo vietas, galime susidurti su sunkiai kontroliuojamu darbo vietų nuosmukiu ir ilgalaikėmis socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis.
Viena didžiausių pasaulio vadybos konsultavimo įmonių „McKinsey“ taip pat, pateikė savo įžvalgas apie darbo rinkos pokyčius dėl dirbtinio intelekto plėtros. Anot jų analizės, DI pažanga gali sukurti dar reikšmingesnį ekonominį poveikį, nei buvo manoma iki šiol. Tyrime teigiama, kad generatyvusis DI (ypač didieji kalbų modeliai, tokie kaip „ChatGPT“) gali kasmet pridėti nuo 2,6 iki 4,4 trilijono JAV dolerių vertės visos pasaulio ekonomikos mastu.
Pasak tyrėjų, generatyvusis DI itin išplečia užduočių, kurias galima automatizuoti, spektrą. Kalbama ne tik apie teksto generavimą, bet ir apie sudėtingesnius, žinių reikalaujančius darbus, tokius kaip analitinis mąstymas, kūrybiniai procesai, mokymasis ir net nišinės profesinės veiklos sritys. Dėl to DI pritaikymas leidžia reikšmingai išauginti produktyvumą ir ekonominę naudą, o ypač pastebima nauda būtų žinioms imliose paslaugų industrijose.
Nors visos pramonės šakos gali tikėtis tam tikro DI poveikio, kai kuriose šis poveikis bus daug ryškesnis. Didžiausią potencialią naudą pajustų žinioms imlios industrijos – pavyzdžiui, medijų, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose. Remiantis „McKinsey“ skaičiavimais, mažmeninėje prekyboje, medijų ir vartotojų paslaugų sektoriuje generatyvusis DI gali suteikti papildomai nuo 2,6 iki 4,4 trilijonų JAV dolerių ekonominės vertės per metus.
Svarbų vaidmenį DI taip pat atlieka gamybos sektoriuje – čia jis efektyviausias projektuojant naujus produktus, vykdant nuspėjamąją technikos priežiūrą ir užtikrinant kokybės kontrolę. Tiesa, gamyboje DI įtaka dažniausiai priklauso nuo platesnių gamybos automatizavimo procesų.
Taigi, nors garsios antraštės apie darbo vietų automatizavimą šiandien atrodo kiek perdėtos, sparčiai kintančios DI galimybės artimiausiais metais gali atnešti žymiai reikšmingesnių pokyčių nei dabar numatoma.
Svarbu paminėti, jog „McKinsey“ analizėje pateikiami ne tik įvertinimai doleriais, bet ir atliekama išsami konkrečių darbo užduočių analizė. Tyrimo metu buvo detaliai išnagrinėta apie 2100 skirtingų darbo veiklų, nustatant, kad jau dabar generatyvusis dirbtinis intelektas galėtų techniškai automatizuoti arba reikšmingai pagerinti apie 50–60 % šiuo metu žmonių atliekamų darbo valandų. Įdomu tai, kad ši automatizacija galėtų išaugti net iki 70%, jeigu DI būtų integruojamas kartu su jau egzistuojančiais dirbtinio intelekto ir kitais programiniais sprendimais.
Žinoma, tai nereiškia, kad 70% darbo valandų tiesiog išnyks. Tyrime pažymima, jog pirmiausia būtų automatizuotos rutininės ir dažnai pasikartojančios veiklos, pavyzdžiui, administracinės užduotys, tekstų generavimas, kasdienės komunikacijos užduotys ar paprastesnės aptarnavimo operacijos. Darbuotojai tokiu atveju galėtų daugiau dėmesio skirti kitoms, aukštesnės pridėtinės vertės veikloms. Nepaisant to, tokia transformacija reiškia, kad daugumos profesijų pobūdis ateityje gali reikšmingai pasikeisti.
„McKinsey“ prognozuoja, kad plačiau pritaikius dirbtinį intelektą, ypač JAV ir Europos Sąjungos rinkose, pastebimai mažėtų administravimo, sekretoriavimo bei gamyklų darbuotojų paklausa. Tuo pačiu gerokai išaugtų poreikis sveikatos apsaugos, STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) specialistams bei įvairioms kūrybinėms profesijoms. Prognozuojama, kad iki 2030 metų JAV ir Europos Sąjungos darbo rinkose dėl DI ir automatizacijos poveikio darbo pobūdį arba darbo vietą gali tekti keisti iki 12 milijonų žmonių.
DI gali ne tik sumažinti veiklos sąnaudas, bet ir paskatinti visiškai naujų produktų bei paslaugų atsiradimą, pavyzdžiui, itin personalizuotą švietimą ar dirbtiniu intelektu paremtus vaistų tyrimus. Ataskaita mini, kad DI turi potencialą paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, panašiai kaip prognozuoja ir Pasaulio ekonomikos forumas. Toks optimizmas paremtas ir istoriniais precedentais, kai ankstesnių technologinių revoliucijų metu buvo sukurtos darbo vietos visiškai naujose, iki tol neegzistavusiose srityse.
Visgi McKinsey tyrėjai pabrėžia, jog tokio pozityvaus scenarijaus įgyvendinimas priklauso nuo investicijų į darbuotojų perkvalifikavimą ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie pokyčių. Trumpuoju laikotarpiu sutrikimai darbo rinkoje yra neišvengiami – milijonai darbuotojų patirs rimtus pokyčius, kuriuos gali lydėti didesnė nežinomybė ir socialinė įtampa, užgožianti naujų galimybių teikiamą naudą.
Dirbtinio intelekto, automatizacijos ir robotizacijos plėtra neišvengiamai transformuos darbo rinką – pokyčiai jau dabar vyksta, o ateityje tik stiprės. Nors optimistiški tyrimai rodo, kad prarastas darbo vietas pakeis dar daugiau naujai sukurtų profesijų, būtina atsižvelgti ir į kitokius scenarijus, kuriuose pabrėžiama technologinio proveržio sukelta ekonominė ir socialinė rizika. Realistinė ateities vizija greičiausiai yra kažkur per vidurį – nors darbo pobūdis daugeliui profesijų keisis iš esmės, sėkmingas perėjimas priklausys nuo gebėjimo greitai ir efektyviai perkvalifikuoti darbuotojus, prisitaikant prie naujų reikalavimų. Todėl organizacijoms, politikos formuotojams ir patiems darbuotojams itin svarbu stebėti technologijų raidą ir iš anksto pasiruošti pokyčiams, kad dirbtinio intelekto proveržis taptų ne iššūkiu, o galimybe.
Šaltiniai:
1. https://openai.com/index/announcing-the-stargate-project/?utm_source=chatgpt.com
3. https://www.businessinsider.com/saudi-arabia-ai-hub-tech-investment-2024-11?utm_source=chatgpt.com
4. https://courses.cs.umbc.edu/471/papers/turing.pdf
5. https://www.weforum.org/publications/the-future-of-jobs-report-2025/
6. https://assets.anthropic.com/m/2e23255f1e84ca97/original/Economic_Tasks_AI_Paper.pdf